Skaitau dabar straipsnį apie amerikiečių vizitą Kinijoje, kur delegacija atvyko kiek per anksti ir rado visus kompanijos darbuotojus įmigusius (nuoroda). Vaizdas turėjo būti įspūdingas: žmonės iškalti, be sąmonės, kai kurie užmigę ant grindų, sukniubę ant darbo stalų, galima pamanyti, jog tai žudynių scena.

Ne žudynių, o puikaus suvokimo, kad žmonėms po pietų reikia atsijungti bent penkiolikai minučių. Perkrovus smegenis, galima toliau dirbti be baisių perkrovų, kavos siurbimo ir alpimo.

Rašau apie miegojimą po pietų todėl, kad pastebėjau keistą žmonių reakciją, kai prisipažįstu, kad numingu ir aš. Dažniausiai šypsomasi. Kartais prunkščiama. Pakeliamas vienas antakis kartais. Arba sakoma: oho, kaip tau gerai, nieko sau!

O kas čia tokio? Skirtumas, žinoma, toks, kad dažniausiai taip stebisi žmonės, kurie dirba ne iš namų, o darbdaviai jiems nesudaro sąlygų siestai. Gaila.

Miegodavau ir dirbdama reklamos agentūroje, dar prieš pilnu režimu nerdama į rašytojos gyvenimą. Anais laikais po darbo valandų užsidarydavau penkiolikai minučių posėdžių kambaryje, išsitiesdavau ant nugaros net ne ant sofos, o ant kiliminės grindų dangos…

Rašymui dienos miegas gali netgi labai padėti. Duodama savo smegenims pailsėti vidury dienos, galiu paankstinti darbo pradžią. Numigusi einu daryti kitokio pobūdžio darbų, ir tai tarsi nauja diena.

Svarbu yra nepersistengti ir neįmigti giliai. Užsistatau žadintuvą pusvalandžiui ar keturiasdešimčiai minučių, jeigu jaučiu, kad esu susijaudinusi, sudirgusi ir greitai neužmigsiu. Užsimerkiu ir pasakau sau, kad leidžiu sau nemiegoti, o tik pagulėsiu horizontaliai. Vien jau tai būtų nauda. Užsnūdimas – bonusas.

Dar vienas bonusas – jei taip gulėdama, net nemiegodama, imu skraidžioti mintyse po rašomo dalyko temas ir potemes. Tai puikus metodas, kai reikia ką nors sugalvoti, o būdraujant niekas neateina į galvą. Užsimerkus ir atsipalaidavus, ima išdykauti vaizduotė.

Kai žmonės kraipo galvas, girdėdami apie nuvogtas iš gyvenimo penkiolika minučių, man kyla klausimas: o ką jau tokio turėčiau nuveikti reikšmingo per tą laiką? Tiesa, puikiai įsivaizduojame save naršančius po feisbuką ar žiūrinčius jutūbėje į kačiukus net ne penkiolika minučių, o valandą ar dvi. Atrodo, mieliau žudome laiką, negu regeneruojame savo organizmo ląsteles pasinerdami į palaimingą miego būseną. O kodėl?

Nenoriu teisintis sau pačiai, tačiau vis mintyse pasiaiškinu, kad miegu per ilgai, nes man to reikia labiau nei bet ko kito, juo labiau negu streso ir išsekimo nuo nemigos ar nedamiegojimų (ir čia netinka žodis „neišmiegojimai“, būtent – „nedamiegojimai“).

Jau daug metų miegu naktimis mažiausiai po aštuonias valandas. Su retomis išimtimis. Kai vidutinis lietuvis, kuris privalo vaidinti, kad smarkiai dirba ir neturi asmeninio gyvenimo, darbo dienomis miega vidutiniškai po šešias su puse valandos.

Nejaučiu gėdos miegoti viešose vietose. Jei kelionė tęsiasi ilgiau nei valandą, greičiausiai smigsiu bent penkiolikai minučių, ir man nesvarbu, kad aplink triukšmas. Ilguose skrydžiuose, laukiant kito lėktuvo, susirandu poilsio zonas. Singapūre būdavau įsigudrinusi miegoti prie vartų, išsitiesdavau tiesiog ant grindų priešais įėjimą į laukimo salę. Kiti keleiviai sėdi ant kėdžių, o aš užsistatau žadintuvą ir dar pamiegu. Prabundu: jau guliu ne viena, aplink mane visa kompanija nepažįstamų sugulovų!

Įdomu prisiminti, kad vaikystėje buvau tas vaikas, kuris nieku gyvu nemiega popietuko. Turėjau priežasčių nepasitikėti aplinka ir maištauti. Dieną miegodavau tik sirgdama, taip mama ir suprasdavo, kad turiu temperatūros – tai būdavo vienas iš simptomų.

Jei nemiegate dieną todėl, kad įsivaizduojate taip miegančius tik vaikų darželiuose ar senelių namuose, pagalvokite: ar tikrai mums pakanka šešių su puse valandų? Jei dirbate protinį darbą – o toks ir yra rašymas – būtinai duokite smegenims laiko atsistatyti ir pasąmonei pašėlioti.

Per pauzę ateina įkvėpimas. Miegant aplanko sapnai ir vizijos. Net ištisas romano scenas, siužetus įmanoma susapnuoti, ir man taip yra buvę.

Linkiu, kad taip ir jums. Saldžių sapnų!

(Nuotr. autorė: Aušra Barysienė)