Taisyti tai, ką parašei, t.y. redaguoti kūrinį pačiam, nėra lengva vien jau dėl emocinių priežasčių. Rašant viskas atrodė tiksliai į tašką: nei pridėsi, nei atimsi. Jeigu skaitydamas per daug išgyveni, dar nesi atvėsęs – nepakelsi rankos nė prieš vieną žodį.

Tačiau kažkaip reikia mokytis rašyti geriau, ar ne? Pirmasis eskizas neprivalo būti tobulas. Juk išėmus ką nors, pridėjus ką nors, sukeitus vietomis, tekstas taps lengvesnis, geriau suprantamas.

Kiek žinau, lietuviai nepratę antrą kartą grįžti prie kūrinio – tai ne tik rašyme, tai yra visur. Man tai nesuvokiamas toks įkvėpimo, kūrybos aukštinimas, sudievinimas. Kviečiu pasiryžti ir sudarkyti savo kūrybinės aistros vaisių.

Pradžiai tiktų pratimas iš Džono Vorvaldo (John Vorwald) knygos „How to Write a Short Story“.

PRATIMAS: Ištaisykite svetimą tekstą.

Raskite kieno nors kūrinį (apsakymą, novelę), kuris jums nepatinka, ir pertaisykite jį taip, kad patiktų. Keiskite formą, kažką išmeskite, kažką pridėkite, kad galiausiai galėtumėt pavadinti jį savu.

Nors emociškai tai daryti bus nesunku – juk visi tokie gudrūs patarti, kas negerai – bet praktiškai tai nėra lengvas uždavinys. (Vieną įkvepiantį kūrinį jau žinau. Einu, pamiklinsiu protą.)

Reklama: