Japonų genijaus Hayao Miyazakio filmai jaudina ir ilgai išlieka atmintyje. Jo „Haulo judančią pilį“ („Howl’s Moving Castle“) vis pasižiūriu kasmet, ir kaskart lieku apstulbinta tiek istorijos, tiek atlikimo. Šiame trumpame video esė apie Miyazakio kūrybinį kredo radau gerų minčių, tinkančių ir rašymui. Pavyzdžiui, kas yra gyvas, trimatis personažas? Kaip sukurti neigiamą personažą, kad jis išliktų žmogiškas? Ir apskritai, kas yra tas žmogiškumas, kurio taip ieškome savo ir kitų kūriniuose? Dar vienas puikus momentas: pastebėjimas apie tai, kad japonų kūriniuose nėra krikščioniškojo dualumo, gėris nėra atskirtas nuo blogio ir vienas nebando nugalėti kito, kaip holivudiškoje produkcijoje. Miyazakio pasauliuose tamsa ir šviesa dzenbudistiškai integruota kiekviename, kaip Jing ir Jang.

 

Reklama: