– Ryte kūrinys taip gerai nebeatrodo, kaip vakar vakare, kai rašiau…

Kiek kartų esate taip pasakę ar pagalvoję? Kiek kartų susikrimtote ir nebenorėjote žiūrėti į nevykusį tekstą? Kiek kartų niekada daugiau nesugrįžote prie jo ir neištaisėte? Kiek nebaigtų šedevrų pūva skyrelyje ESKIZAI?

30% dėsnis

Šį dėsnį atradome su bendramoksliais aktoriais. Jis mus išlaisvino nuo bereikalingos savigraužos. Atvėrė užverktas akis. Išmokė dirbti su savimi profesionaliai.

Jei nežinojote, aktoriai bestudijuodami savo profesiją kuria etiudus – tai tokios trumpos ištraukėlės pasirinkta tema arba pagal prozos, pjesės ištraukas. Atsitinka panašiai kaip su rašymu: vakare sudėlioji puikiausią vaizdelį, vaidini kaip dievas, eini miegoti lengva širdimi, o ryte (kartais tai jau etiudo rodymo diena), prabundi sunkia galva – vien prisiminęs išvakares verkti nori. Nieko gero vakar nesukūrei. Šūdų šūdas! Ir taip beveik visada.

Tik vienas bet: ne taip jau viskas šūdas, bent 30% etiudo atrodo visai gerai sugalvota. Tik reiktų pergalvoti, pakeisti visus kitus 70%… Taip, tai nemažas rūpestėlis. Visgi.

Su šio dėsnio atradimu mano gyvenime baigėsi badymas pirštu Dievui į langus ir prasidėjo kūrybinis darbas.

Nuo tol kas vakarą einu miegoti nebe svajodama rytoj atrasti, kokia esu geniali, kaip pataikiau, o žinodama: rytoj pamatysiu, kurios dalys buvo geros, ir ką reikės perdaryti, tobulinti.

Beje, neprisimenu tiksliai, ar taip jau patys atradome dėsnį, ar kuris iš vyresniųjų kolegų pasidalino… Daug nerašytų formulių plevena teatro užkulisiuose. Tačiau iki šiol, kur tik susiduriu su kūrybos procesu, įsijungia ta ramybė, žinojimas: ne iš karto gimsta šedevrai.

Maždaug po 30% kas kartą… Geriausiu atveju.

P. S.: Sakoma, kad rytas už vakarą protingesnis. Tiesa! Vakare išsibudinę emocijos, o ryte aštriausias protas, vadovauja logika. Todėl visai nebloga mintis vakare ieškoti naujų idėjų, o ryte jas įvertinti.

Reklama: